JUOZAS ERETAS

STASYS ŠALKAUSKIS

1886 - 1941

Autorius visas teises pasilaiko

Išleido Ateitininkų Federacija Kun. Juozo A. Karaliaus 1ššomis Ateitininkų sukakties 1960 metais Spaudė Tėvų Pranciškonų spaustuvė, Brooklyn, New York

PRATARMĖ

Kai 1932 m. pasaulis šventė Goethės sukaktį — 100 metų nuo jo mirties, — Vytauto Didžiojo universiteto teo- logijos - filosofijos fakultetas mane paprašė parašyti ati- tinkamus jubilėjinius raštus. Rašiau tada dvi knygas apie tą poetą ir, be to, L. K. Mokslo Akademijos minėjime skaičiau paskaitą “Goethe po 100 metų". Savo pasisaky- muose stengiausi būti objektyvus: iš vienos pusės atida- viau tam poezijos meisteriui, kas teisingai jam priklausė; iš kitos nepaslėpiau silpnybių, kurių netrūksta nei jo kūry- boje nei jo kasdienybėje.

Prof. Stasiui Šalkauskiui toks žvelgimas tada taip pa- tiko, kad jis “Židinyje" (1934) apie tai tarp kitko rašė:

“(Autoriaus) tikslas buvo gyvojo Goethės paveikslas, laisvas nuo vienašališkų tendencijų ir kraštutinių vertini- mų. (Jam) Goethe yra genialus poetas rašytojas, bet sykiu ir gyvas žmogus su savo trūkumais, silpnybėmis, su savo klaidžiojimais. (Autoriaus siekiamos) sintezės akivaizdoje pasirodė jam galutinėje sąskaitoje nepriimtini nei Goethės apoteozavimas nei jo nelygstamasis smerkimas. Gyvasis Goethe nėra nei garbinimui sukurta bronzos statula nei pasibiaurėjimo verta blogybių personifikacija" (202-203 p.).

Nenoras aprašomąjį iškelti į antžmogiškas aukštybės visuomenėje gyvai buvo diskutuojamas. Tad ir Šalkauskis dažnai prie jo grįždavo draugiškame mūsų “trečiadienių" ratelyje. Viena tokia proga jis šypsodamasis pridūrė: “Jei kartais reikėtų aprašyti mano gyvenimą, norėčiau, kad Jūs, p. Juozai, tai padarytumėte; Jūs bent manęs nepaauksuo- tumėte".

VI

Nors Šalkauskis tada nemanė užsisakyti sau biografi- jos ir niekad prie šio reikalo nebegrįžo, bet manyje pamažu brendo mintis atvaizduoti šio išskirtinio vyro gyvenimą. Ėmiau atidžiau sekti jo žodžius bei veiksmus ir svarbesnius faktus pasižymėdavau. Per nelaimingus 1940-41 įvykius su- rinktoji medžiaga žuvo, ir aš Šveicarijoje atsidūriau tuščio- mis rankomis.

Skaudi žinia apie savo bičiulio mirtį manyje atnaujino pasiryžimą rašyti jo biografiją, ir antru kartu ėmiau rink- ti medžiagą. Pravažiuojantieji pro Bazelį draugai iš nepri- klausomybės laikų sutvirtino šį nusistatymą. Jo Ekscelen- cija vysk. V. Padolskis (per anksti miręs 1960) pranešė apie mano pastangas Vyriausiajai Ateitininkų Federacijos Val- dybai Brooklyne, kuri su prof. S. Sužiedėliu priekyje tą su- manymą labai šiltai sutiko, o gerbiamas kun. J. Karalius (Shenandoah, Pa.) pažadėjo piniginę paramą, padėjusią man laisviau atsidėti paruošiamiems darbams.

Į prašymą padėti man savo atsiminimais atsiliepė gra- žus būrelis Vakaruose gyvenančių buvusių šalkauskio stu- dentų, kolegų ir bendradarbių reikšmingoje jo veikloje. La- bai gaila, kad, išskyrus vieną tik, Lietuvoje likę mūsų fi- losofo gerbėjai negalėjo prisidėti prie šio darbo.

Ypač vertingai mane parėmė ir Ateitininkų Valdyba, kurios gen. sekretorius kun. V. Dabušis man parūpino daug visokių raštų. Mano nuoširdi padėka priklauso ir “1936 metų generacijos" atstovams, taip pat Tėvams Marijo- nams, kurie mane 1957 Romoje priglaudė, leisdami naudo- tis savo archyvu bei biblioteka. Gautą medžiagą cituoju

tarp kabučių; joje nieko nekeisdamas, tik vietomis trum- pindamas.

Artinantis jubilėjiniam kongresui (1960), Ateitininkų vadovybė pasiryžo išleisti šią biografiją. Tai galima buvo padaryti tiktai kun. J. Karaliui dosniai parėmus spausdini- mą ir Tėvams Pranciškonams pažadėjus laiku atlikti visus technikinius darbus savo spaustuvėje. Be to, prof. J. Bra- zaitis ir prof. S. Sužiedėlis patikslino duomenis bei kalbą

VIN

ir dar pasirūpino kitais išleidimo reikalais, nes būdamas atskirtas okeano platybių, spausdinimo darbe nebegalėjau jiems padėti.

* 8

Mielas skaitytojau, biografijoje, kurią pasiryžote skaity- ti, pirmoje eilėje noriu piešti Stasio šalkauskio gyvenimo kelią, kuriame išryškėja žmogus su žymesniais savo aspek- tais.

Nušviesdamas šį gyvenimą, stengiausi jį aprašyti taip, kaip pats Šalkauskis tai būtų padaręs: stengiausi jį atvaiz- duoti — anot jo žodžių — “objektyviai tose aplinkybėse, kuriose jam teko gyventi ir dirbti, prisilaikant griežto ob- jektyvumo ribų", kad būtų matomas “gyvas žmogus, su jo teigiamybėmis ir trūkumais".

Pavojus išdailinti didžius savo vadus gresia visuomet. Ypač egzilyje gyvenantiems, kurie, atskirti nuo tėvynės, yra linkę išaukštinti viską, ką jie yra praradę. Nors šis pa- linkimas psichologiškai ir visai suprantamas, tačiau jis ne- pajėgė manęs sugundyti rašyti biografiją “ad usum del- phini". Mums reikia tikrovės, ne legendos; tikrovės, kuri savo gyvenimiškuoju pavyzdžiu mums yra artima ir tuo pajėgia mus pakelti bei paraginti prie panašių darbų.

Įdomi yra amerikiečių reakcija į dvejopus Lincolnui statytus paminklus. Kai jie pirmojo pasaulinio karo metu anglams norėjo dovanoti buvusio savo prezidento pamink- lą, jie ginčijosi, ar tai turi būti kopija Gaudenso Chicagoje pastatytojo, kuris Lincolną gerokai nudailina, ar skulpto- riaus Barnardo, atvaizduojančio jį Cincinnatyje kurkas gyvenimiškiau. Laimėjo “realistai", kaip kiekvienas gali į- sitikinti, kuris Londone, aikštėje ties Westminster Abbey, didžiam Amerikos sūnui reiškia savo pagarbą.

Bet nebuvo lengva Šalkauskį atvaizduoti “realiai”, nes jam žymiai trūksta tų sielos raukšlių, psichinių mįslių, keistumo, dėmelių, tų ideologinių išsilenkimų ir tų priva- tinių staigmenų, kurios niuansuoja kiekvieną portretą. O balta spalva biografams pati nedėkingiausia.

x

Šį savo darbą nelaikau galutine Šalkauskio biografija. Ji — už kurios trūkumus labai atsiprašau — tėra viena iš daugelio galimybių išryškinti mūsų filosofo gyvenimui bei veiklai. šis veikalas piešia daugiau gyvenimiškąją jo bū- ties pusę; kiti gal iškels jo ideologiją, jo reikšmę filosofi- jai, jo įtaką pedagogikai ir tt. Dėl to ši biografija niekam. nenori užstoti kelią, o priešingai — nori kitiems paleng- vinti darbą. Autorius tad džiaugtųsi, jei netrukus atsiras- tų daugiau veikalų apie Stasį šalkauskį.

Ir ne tik apie jį, o apie tas visas didžias asmenybes, kurios nepriklausomybės laikais pasiaukojo Lietuvai ir ku- rioms dėl to priklauso visa mūsų pagarba bei padėka. Juk ar ne tuo tauta rodo tikrą savo vertę, kaip ji vertina di- džius savo vadus?

Juozas Eretas

Bazelyje (Šveicarijoje), 1960, Sekminių šventėje,

TURINYS

2.

3.

Šalkauskis apie minējimus ....essesesssesesosseessneevrorssersse

I PASIRUOSIMAS RYTUOSE: IKI 1915

Veido bruožai 3 * Rasės ženklai 3 * Žemaitiška kilmė 4 * Senelis Petras Šalkauskis 4 * Goštau- tų giminė 4-5 * Senelė Antanina Goštautienė 5 * Tėvas — Julijonas šalkauskis 6-7 * Motina — Barbora Goštautaitė 8 * Giminės palikimas 9-10

JAUNYSTĖ „Ldisaaananatanianono sana ana sanson sea anona

Ariogala — Stasio tėviškė 11 * Į Rygą ir šiaulius 11 * šiaulių gimnazijoje 12 * Prisiminimai iš gimnazijos dienų 12-13 * Artimieji draugai 14 * Ekskursija po Lietuvą 15-16 * Lietuviškoji gegu- žinė 17 * Abitūra ir kelionė į Maskvą 18

STUDIJOS MASKVOJE .essssesserorsseserroerrreonssacaroresasnnnne

Teisės mokslų studentas 19 * Maskvos universi- teto valymas 20 * Gydymasis Turkestane 20 * Susirūpinimas savo pasauležiūra 20 * Pažiūros į politinę padėtį Rusijoje 21 * Miliukovo istorijos paskaitose 21 * Juristo diplomas ir grįžimas į Samarkandą 22

11-18

19-22

4.

5.

6.

ZII

DARBAS SAMARKANDE ...sessssessererreservreeeroreererrerersnrer

Samarkando praeitis 23 * Darbas komercijos ban- ke 23 * Advokato padėjėjo praktika 24 * Pirmoji pralaimėta byla 24 * Nihilistinis rusų šviesuo- menės nusistatymas 24 * Ieškojimas “ko kito" 25 * Dvasinė giminystė su Hello 25 * Vladimiras Solovjovas 25-27 * Solovjovo filosofijos ir asme- nybės trauka 27 * “Gyvojo gyvenimo" sąjūdyje 27-28

PIRMOJI VIEšŠUMA

Referatai lietuviam studentam Maskvoje 29 * Šalkauskio reakcija ir Dovydaičio akcija 29 * Dovydaičio kelias į mokslą 30-31 * Pažintis su Dovydaičiu 31 * Bendradarbiavimas Ateityje ir Draugijoje 31-33 * Studija apie Bažnyčią ir kul- tūrą 33 * Lietuvių visuomenės susidomėjimas nauja mokslo jėga 34 * Lietuvių Komiteto įga- liotinis 35 * Kelionė šveicarijon 36

II VAKARUOSE: 1915-1920

STUDIJOS šVEICARIJOJE

Materializmo blėsimas Vakaruose 39 * Louvainas ir Fribourgas — krikščioniškojo atgimimo moks- Jiniai židiniai 39 * Lietuviai studentai Fribourge 40 * Studijos ir karo vargai 40 * Steponaičio komitetas 41 * Purickio politika 41-42 * Gabrio propaganda 42-43 * Tamošaičio ideologija 43 * Mykolaičio-Putino poezija 43-44 * Pakšto dina- mika 44-45

23-28

29-36

39-46

T.

8.

9.

10.

TARP RYTŲ IR VAKARŲ .eeesesessosessaoesvsovensenseesseeese

Rytietis vakariečio akimis 47 * Šalkauskis — He- tuvių ratelio siela 47 * šalkauskio charakteris- tika Pakšto ir Krikščiūnienės prisiminimuose 48 -49 * Rytai ir Vakarai Šalkauskio supratimu 50 * Vakarų kultūros poveikis 51 * Rytų persvara 52

RūPESTIS TĖVYNE .sesesesrsssssersssressse ee

Diskusijos Lietuvos ir jos kultūros klausimais 53 * Laiškai kun. J. Tumui Stockholme 54 * Susi- rūpinimas šventu tėvynėje darbu 54 * Nusivyli- mas politikos “realistais" 55 * Apsisprendimas tapti tėvynės auklėtoju 55 * Filosofijos ir peda- gogikos studijos 55

DVIEJŲ PASAULIŲ RIBOJE .sesessorsersossessreersrcoerrere

Pirmoji tuo klausimu studija: “Sur les confins de deux mondes" 56 * Lietuvos kultūros sintezė 56 * Lietuvių ir kitataučių atsiliepimai: kritika ir teisinimas 57-60 * Veikalas iš Lietuvos reli- ginės praeities 61-62 * Pasaulio siela Solovjovo filosofijoje 62 * Sudominimas lietuvių studentų Solovjovo raštais 63 * Disertaciniai veikalai 63

“LIKIMO ŽVAIGŽDĖ" .snsevseesereeoreresssvssnsrreseesacoosessee

Lietuvai ieškoma talkos 64 * Mykolo Ašmio mir- tis ir šios knygos autoriaus įpareigojimas 65 * Autoriaus pirmieji žingsniai Lietuvoje 66 * Už- sienio reikalų tarnyboje 66 * šalkauskio dokto- rato egzaminai 67 * Savo pašaukimo aiškinima- sis 68-69 * Grįžimas Lietuvon 70

53-55

56-83

64-70

III AKADEMINĖ VEIKLA LIETUVOJE: 1920-1926

11. ROMUVOS SĄJŪDIS .

12.

13.

14. LE STYLE C'EST L'HOMME

Pyro

Pokalbis ant Trijų Kryžių kalno 73 * Trys rams- čiai nepriklausomai Lietuvai 73-74 * Šalkauskio ir Pakšto vizijos 74 * “Romuvos” draugija 74-75 + Šalkauskis — “Romuvos” redaktorius ir leidė- jas 75-76 * Romuvos ideologinė programa 76 * Idėja steigti kolegiją Raudondvaryje 77-78

FILOSOFIJOS SKYRIUS

MM TTT TTT

Lietuvos universiteto pradžia 79 * Teologijos fi-

losofijos fakultetas 79-80 * Filosofijos skyrius .

kaip kompromisas 80 œ Ateistinės ir liberalinės šviesuomenės opozicija 80-81 * Filosofijos sky- riaus klestėjimo laikai 81-82 * Šalkauskis — fi- losofijos skyriaus pažiba 82 * Studentai apie sa- vo profesorių 82-84 * šalkauskio įtaka akademi- niam jaunimui 85-86

EX CATHEDRA. ........seosoasaanessnseone senas seen kase pase Paskaitų ruošimo technika 87 * Minčių architek- tonikos persvara prieš formą 88 * Priešais au- ditoriją be retorinių efektų 89 * Reikalas kurti

-filosofinius terminus 90 * šalkauskio. indėlis .fi-

losofijos terminijai 90-91 * Kalbinės artikulia- cijos tobulinimas 91.

rr

Intelektualizmo persvara Šalkauskio asmenybėje ir stiliuje 92 + Jausminės prigimties asmenų vē-

XIV

79-86

87-91

92-98

sumas Šalkauskio atžvilgiu 93 * Žodis kaip ideo- grama 93 * Daiktavardinių ir kitų statinių for- mų apstumas 93-94 * Veiksmažodinės dinamikos negausumas 94 * Svetimieji terminai 95 * Vaiz- dinio pasisakymo figūros 96 * Pastangos tobu- linti stilių 97 * šalkauskio sąvokos ir terminai- prisiimti tautoje 98

15. TĖVŲ NAMUOSE L. E EEEIEE 99-102

Atostogos pas tēvus Šiauliuose 90 * Pavasarinin- kų pirmasis kongresas — proga pažinti šalkaus- kių namus 99 * Bethovenas ir akademinės dis- kusijos šeimoje 99 * Tarp brolių ir seserų: An- tanina 99, Kazys, Elena 100, Felicija, Vanda, Bar- bora, Julijonas, Algirdas 101 * Sugestijos pava- sarininkų jaunimui 102 * “Palikite dienos poli- tiką nuošaliai" 102

IV POSŪKIS Į VISUOMENE: NUO 1926

16. VEIDU Į VALSTYBĖ ..sssessesseroessuneeserseseseserenssers: SOAR 105-112

Šalkauskis — politikos teoretikas 105 * Pažiūros į krikščioniškąją demokratiją ir valstybinę san- tvarką 105-106 * Nusistatymas dėl kunigų daly- vavimo politikoje 107 * Kun. M. Krupavičius — politikos praktikas 108 * Pažintis su Stasiu Šal- kauskiu 109 * Principas dėl jaunimo politikoje: pirma doktrina, paskui akcija 109 * Opozicija Šalkauskio principui 110 * Krupavičiaus - Pakšto - Šalkauskio politinės diskusijos 111 * Būčio - Pakšto - Šalkauskio kultūrinė autonomija 112

17. GRUODŽIO 17T-TOJI „auassansenasanonsasoso a menas names ano ne ses 113-118

Krašto padėtis po 1926 seimo rinkimų 113 * šal- kauskio išvados iš rinkimų duomenų 114 * Nor- mali pozicija ir opozicija Šalkauskio supratimu 114 * Gruodžio 17 perversmas — nuslydimas iš normalios vagos 115 * Antanas Smetona — auto- ritetinio režimo galva 115-116 * Krikščionių de- mokratų taktika (D. Jasaičio ir M. Krupavičiaus liudijimai) 116-117 * šalkauskio principinis nu- sistatymas prieš perversmą 117 * Šalkauskis ir Krupavičius vienas apie kitą 118

V ATEITININKŲ PRIEKYJE: 1927 - 1930 18. ŠALKAUSKIS IR DOVYDAITIS „essssreorererere e 121-127

Šalkauskio susirūpinimas jaunimu 121 * Dovy- daičio nuopelnai ateitininkų organizacijai 121 * Dovydaitis — Vakarų naujos intelektualinės kul- tūros skleidėjas 122-123 * Ryšys su liaudimi 123 * Universiteto katedroje 124 * Opozicija valdžios represijom 124 * Nauji laiko reikalavimai atei- tininkams 125 * Kun. Pr. Kuraičio rūpestis atei- tininkų vadu 125-126 * Dovydaičio pakeitimas šalkauskiu 126 * “Aukštieji” ir “žemieji” ateiti- ninkų rūmai 127 E

19. ATEITININKŲ VADAS ...neessesesseoroossssreoreenersesoesroerereree 128-138 Ateitininkų sąjūdžio reikšmė 128 * Šalkauskis — ateitininkų ideologas 128 * Jo ateitininkiškos veiklos tarpsniai 129 * Užsiangažavimo metai (1925): ateitininkų ideologijos formulavimas 129

-130 * Įsipareigojimo metai (1927): aktualiųjų uždavinių ir visuomeninio veikimo principų ap- tarimas 130 * Įsisąmoninimo metai (1928): reli- ginio bei tautinio sąmoningumo ir moralinio tvir- tumo reikalavimai 131 * Kova dėl laisvės ir pri- gimtų teisių (1929): smerkimas brutalios prievar- tos 131-132 * Atsiskaitymo metai (1930): sunku- mai iš draugų ir priešų 132 * Tiesi ir aštri kalba kongrese 133-134 * Atsisakymas iš vado pareigų 134 * Pareigų įsiūlymas Pakštui 135 * šalkauskio protestas prieš ateitininkų moksleivių veiklos draudimą 136 * Atviras laiškas ateitininkams 137 * Atviras žodis tautininkams 138

20. VADO IDEALISTO TRAGIZMAS „esseersreeereersanserss 139-142

Idealas ir tikrovė 139 * Masės inertiškumas 140 * Ateitininkų ideologijos realizavimo sunkumai

140 * Moderniųjų šokių problema 141 * Opozici- ja griežtam šalkauskio nusistatymui 141-142 * Demonstratyviai suplėšyta rezoliucija 142 * Idea- lios aspiracijos ir kasdienybė 142

VI SAVAME ŽIDINYJE: NUO 1927

21. “MAMAN ZOB” „usienio sanadsasaeoa ska sese ne een nas 145-150

Šalkauskio apsisprendimas vesti 145 * Savotiškas nusivylimas nelaukta žinia 146 * Julija Paltaro- kaitė 147-148 * “šŠalkauskiui gelbėti komitetas" 149 * Lietuviškoji “Maman Zoe" 150 * Džiaugs- mas Juliuku 150 * “Dabar ir mes ateitininkai su

ateitimi" 150

22. MŪSŲ “TREČIADIENIAI" ..saseessssossereserersece orai iausi 151-155

Tylus ir kuklus šeimos gyvenimas 151 * Asketiš- ka profesoriaus namų aplinka 152 * Pedagogikos praktika šeimoje 153 * Juliją — žmona, motina, šeimininkė 154 * Trečiadienių pokalbiai 155 * Giminė ir visuomenė 155

23. FILOSOFO DRAMA „mssessssorsserusvorsssse E TE s 156-158

Šalkauskio reagavimas į prieštaravimus 156 * Kritiškos pastabos jo asmens atžvilgiu 157 * Pa- stangos kilti ir kelti 157 * Šalkauskio šūkiai atei- tininkams 157 * Priekaištai Šalkauskio teoretiš- kumui 158 * “Gera teorija — geriausia praktika" 158 * Filosofo dalia 158

VII TEOLOGIJOS - FILOSOFIJOS FAKULTETE: NUO 1926

24. NAUJAS PROFESORIAUS TIPAS „usienio 161-166

Akademiško mokytojo pavyzdys 161 * Profeso- riaus auditorija 161 * Studentų atsiliepimai 162 * Krikščioniškai kuklus ir džentelmeniškai pa- slaugus 162 * Gerųjų savybių žmonėse ieškotojas 162 * Kritiškai švelnus studentų darbų vertinto- jas 163-164 * Vienoda pagarba visiems 165 * Iš- tikimybė tiesai 166

25. APGULTOJI TVIRTOVĖ .esssseosseseres AT eserse 167-170

Teologijos - filosofijos fakultetas — vakarietinės

XVII

26.

21.

kultūros lietuviškoji tvirtovė 167 * Fakulteto personalas ir studentai 168 * Universiteto senato atsiliepimai 168 * Kūrybinė dvasia 168 * Jaunieji mokslo ir meno talentai 169 * Ideologinė ir poli- tinė kova prieš fakultetą 170

GYNIMOSI AKCIJA .essessesssessesesevesrsooevevonerrevevrrerorsssas 171-178

Grėsmė fakultetui po 1926 metų rinkimų 171 * Memorandumas vyriausybei — gynimasis nuo kairės 171 * Gynimasis nuo dešinės po gruodžio 17-tos perversmo 172 * Arkivyskupo laiškas ir fakulteto tarybos pareiškimas 172-173 * Vyriau- sybės represijos ir fakulteto “reforma” 173 * Fa- kulteto atsakymas profesorių bei studentų soli- darumu ir kūrybinio darbo suintensyvinimu 174 * Šalkauskis fakulteto ir jo narių gynyboje 175 - 177 * Bolševikų okupacija ir fakulteto uždary- mas 178

VIII 1936 METŲ GENERACIJA

JAUNŲJŲ DEKLIARACIJA ..ssseesressesrsosrosroreernes seene 181-189

Šalkauskis apie naująją kartą 181 * “Naujos Ro- muvos” kultūrinis sąjūdis 181 * Juozas Keliuotis — “Naujos Romuvos" redaktorius ir leidėjas 182 * Žurnalo paskelbta dekliaracija “Į organiškosios valstybės kūrybą" 183 * Dekliaracijos atsiradimo aplinkybės, idėjos ir jų reiškėjai 184-185 * šal- kausklo viešas pritarimas 185 * Mokytojo ir mo- kinių idėjų giminingumas 186 * Neigiamas tau- tininkų atsiliepimas 187 * šalkauskis polemikoje dėl dekliaracijos 188-189

28. "XX. AMŽIUS" „essessosseesstsreoserneereonrerensursreseeraeosenereresererer 190-198

Nauja pradžia Lietuvos žurnalistikoje 190 * Cen- zūros varžtai 191 * Katalikų dienraščio “Ryto" nuslopinimas 191 * Jaunųjų pasisiūlymas leisti dienraštį naujais pagrindais ir vardu 191 * “XX amžiaus" redaktoriai, bendradarbiai ir talkinin- kai 192-193 * Šalkauskis — XX amžiaus" dvasios globėjas ir bendradarbis 194-195 * “XX amžiaus" populiarumas 196 * šalkauskio sugestijos “His- panui” 197-198 * Misija lietuvių tautoje 198

IX PASKUTINIS BANDYMAS

29. “LIGŲ MAIŠELIS" ....sessssseerseeceroserorerusosreneranesrevenseeeusesne 201-210 Stipri dvasia silpname kūne 201 * Nesveikata iš mažens 201 * Dr. D. Jasaitis — šalkauskių namų gydytojas 202 * Ligų virtinė ir kantri kančia 203 Multiplex sclerosis 204 * Julija — nepamaino- ma gailestingoji sesuo 205 * Finansiniai trūku- mai šeimoje 206 * šalkauskio atvanga 207 * Va- sarojimas Kačerginėje 207-208 * Skaityba ir mąstymas gamtoje 209 * Graudus žvilgsnis į ma- terialėjimą ir apatiją 210 * Ryžtas sukelti dva- sinį atgimimą 210

30. ŽEMĖS DRUSKA .esesseriseresessessessuereesaooatneronssssssasssrcorerrese 211-220

Šalkauskio religingumas 211 * Mažas kūrėjas Didžiojo Kūrėjo kosme 212 * Delegacijoje pas popiežių 212 * Pagarbi senosios kartos kunigų kritika 213 * Gairės reformom 214 * Paskaitos teologijos studentam 215 * šalkauskis apie arki-

vyskupą J. Matulevičių ir vysk. K. Paltaroką 216 -217 * Tikrieji ir netikrieji vadai 217-218 * Re- liginis jėzuitų veiklumas — pavyzdys kitiems 218 -219 * Rūpestis uždegti Sekminių ugnį 220

31. SEKMINIŲ UGNIS .tdeneassenennsnniss aassoossesssoivosdiressisssesses 221-229

Kunigų reformistų rateliai 221 * Gyvosios Dva- sios sąjūdžio mintis 222 * Pasitarimas vysk. P. Būčio bute 223 * šventosios Dvasios metai 223 * šalkauskio pradžiaraštis veikimo krypčiai 224 * Atgarsiai spaudoje 225 * Religinė jaunimo de- monstracija pavasarininkų kongrese Kaune 225 - 226 * Krikščioniškasis entuziazmas 226 * “Pra- dėkime nuo savęs!" 227-228 * Kaimo ir miesto pastoracija 228 * Nepriklausomos Lietuvos kil- niausi metai 229

32. JO MAGNIFICENCIJA ..aesessesessesoresnorsessrrenreonerrsrrerorses 230-236

Šalkauskis — Lietuvių Katalikų Mokslo Akade- mijos pirmininkas 230 * Atskubanti nelaimė 231 * Akcija pastatyti prie Aukštosios Mokyklos vairo 232-233 * Nepriklausomos Lietuvos universiteto paskutinis rektorius 233 * Inauguracinė kalba apie universiteto laisvę ir politiką 234 * Uolumas rektoriaus pareigoms 235 è Vilniaus atgavimo iškilmės — priežastis naujo susirgimo 235 * Po- ilsis Kačerginėje 236 * Sovietų okupacija 236

X MIRTIES SLENKSTYJE: 1940 - 1941

33. ŽEMIŠKOS KELIONĖS GALAS „udaaakaeannonis. 239-248

Okupacija — balsus smūgis šalkauskiui 239 * Padčties vertinimas moraliniu ir esehataloginiu

atžvilgiu 240-241 * Susirūpinimas šeimos išlaiky-. mu 241-242 * Sunkios bolševikmečio dienos Vil- niuje 242-243 * Ligos patale ir skurde be darbo 244-245 * Kelionė į Šiaulius 245 * Paskutinieji metai tėvų namuose 245 * “Ritardando" 245 * Agonija ir mirtis 246-248

Tobula asmenybė 249 * Deliciae generis humani 249 * Ištikimybė principam 250 * Didysis ateiti- ninkijos protas 250 * švento gyvenimo žmogus 250 * Apvaizdos pašauktasis 251 * Vienas iš di- džiųjų mūsų tautoje 252

Raštai apie Šalkauskį .Č..esensessesnsseossonsevioneoesverosassensrose iernii

Šalkauskio raštai

Vardų rodyklė J... seasadh ends PEET T aa ina asa ašis dada

255

265

APIE MINĖJIMUS

Paprastai, minint pasižymėjusią. asme- nybę, pripasakojama daug dalykų superla- tyviniu laipsnių. Tokį minėjimą laikau bergždžiu darbu. Kas turi savo vertės pa- jautimą, negali tokių minėjimų ruošti. Jei kas yra nuoširdžiai visuomenės minimas, visada apie jį galima nemaža teigiamo pa- sakyti, prisilaikant griežto objektyvumo ribų; nera reikalo viską palenkti į gerą pusę. Suprasti sukaktuvininką, kaipo gyvą žmogų, su jo teigiamybėms ir trūkumais; objekty- viai jį atvaizduoti tose aplinkybėse, kuriose jam teko gyventi ir dirbtii7 sudaryti visai teisingą paveikslą — būtų geriausias pami- nėjimas, naudingas ne tik jam, bet ir is- torijai.

Stasys Šalkauskis Židinys, 11 nr., 413 p. Kaunas 1936

I PASIRUOšIMAS RYTUOSE: IKI 1915

KILMĖ

“Aukšta kakta. Tamsūs plaukai. Tamsūs vešlūs anta- kiai. Didelės agato spalvos akys. Man atrodė, kad jos lygiai gerai mato erdvės tolumas ir peržvelgia arti esan- tį žmogų. Iš jų dvelkė ne tik nuostabi, dvasios platu- mų pagimdyta ramybė, bet ir rūpestinga atida kiekvienam, su kuriuo jis kalbėjo. šiek tiek mongoliško sukirpimo žandikauliai. Didelės, bet tinkamai prie kaukolės prisi- glaudusios ausys. Plonos, kiek išblyškusios, glaudžiai su- čiauptos lūpos, iš kurių dažnai virpėjo atlaidaus kriticiz- mo bangelės. Viršutinę lūpą puošė tvarkingai nukarpyti ūsai, o smakrą — visuomet kruopščiai sutvarkyta barzde- lė. Veido oda buvo sunokusio dramblio kaulo spalvos. Tą nepaprastą, džentelmenišką galvą nešiojo dailiai nuaugęs, truputėlį į priešakį pasviręs liemuo."

Stasys Šalkauskis, kurio veidą mums tik ką piešė ge- ras jo bičiulis dr. Domas Jasaitis, buvo mišrus tipas, turįs pažymius ir mediteraninių ir orientalinių rasių su leng- va priemaiša mongoloidinių bruožų. šiaurės (nordikų) ra- sės ženklų — antropologiškai imant — jame nerasi. Taip bent tvirtina pagrindinai jo šeimos istoriją išstudijavęs jo svainis dr. Vytautas Bendorius, kuriam pavyko išaiš- kinti protėvius iš tėvo pusės iki senelių, iš motinos — iki prosenelių. Anot jo, totorių, žydų ar kitų rytų tautų žmonių toje giminėje nebuvę. Protėvių tarpe Stasys, žino- ma, galėjo turēti nelietuvių kilmės palikuonis, kurie iš ki- tur atvyko, ar kaip karo belaisviai buvo atgabenti. Bet kaip ten bebūtų buvę, yra faktas, kad Stasio veide atsi-

3

spindėjo iš svetimos šalies atvykusių bruožai, kurie iš da- lies nustelbė grynųjų lietuviškųjų protėvių pažymius.

šalkauskių pavardė, palyginti, dažnai užtinkama Lie- tuvoje — dažniau Žemaičiuose, negu rytiniame ar pieti- niame krašte. Stasio tėvas, užklaustas dėl savo kilmės, neturėjo atsakymo. Jo tėvas gyvenęs Joniškyje. šiaip šei- moje gyvas buvęs padavimas, jog protėviai atvykę nuo Žagarės. Negirdėti, kad jie būtų buvę lenkų kilmės. Įti- kimiausia, kad jie, būdami ūkininkai, buvo vietiniai, t. y. žemaičiai.

Tėvo linija einant, yra kiek žinių apie Stasio senelį, laisvąjį Joniškio valstietį Petrą Šalkauskį. Baudžiavos nie- kur nėjęs. Jo gyvenimo įvykius vertinant, susidaro įspū- dis, jog tai buvęs geros širdies, teisingas bei protingas žmogus, kuris mielai artimui padėdavo. Jis buvo linkęs logiškai galvoti ir savo jausmus palenkti intelektui bei valiai. Pagarbą jam reiškė ne tik savieji, bet ir žydai. Senelis turėjęs skilvio neurozę ir vargęs dėl blogo virški- nimo. Būdamas šviesus bei raštingas, ir savo vaikus leido į mokslą. Vyriausias jo sūnus Aleksandras buvo baigęs šešias klases ir labiau buvo panašus į dvarininką negu į ūkininką. Stasio tėvas Julijonas tapo gydytojų; trečias sūnus — vaistininkų; ketvirtas — neaiškaus išmokslini- mo — fotografu San Francisco (JAV). Savo dukteris taip „pat leido į mokyklą, net į vokiškąją Mintaujoje, kad pra- :moktų vokiečių kalbos. Iš jų žinomiausia buvo Pranciška, švelnaus takto bei kultūringų poelgių moteris.

Senelė, gimusi Antanina Bojažinskaitė, kaimynų buvo

kuri anksčiau buvusi bajoriška. Du jos broliai, Kazimieras su Pranu, buvo kunigai, baigę Petrapilio Dvasinę Akade- miją. Dar vienas senelės brolis buvęs gimnazijos mokyto- jas ar valdininkas ir gyvenęs Podolės gubernijoje. Moks- las jos šeimoje labai buvo vertinamas.

Stasio motinos linija veda ł Istorijoje žinomą Goštau- tų šeimą. Kaip iš istorijos žinome, ši didikų linija baigėsi

4

XVII šimtmetyje, bet užsiliko, tur būt, tolimesnė tos gimi- nės šaka, nes, Stasio motinos tvirtinimu, jos tėvo bajoriš- „kasis herbas “Habdank" buvęs toks pat, kaip ir anos-išny- kusios didikų linijos. Stasio motina tokiems herbams:reikš- mès neteikė.

Prosenelis Goštautas tarnavęs Napoleono žygio į Mas- kvą metu legione; bet buvęs tik neaukšto laipsnio admi- nistracinės tarnybos karininkas. Jo tarnybos vietoje, Su- valkų Kalvarijoje, gyveno prancūzų gydytojo Kimini (?) žmona, gimusi Soleckaitė. Gydytojui kare žuvus, apiė 1829 ištekėjo už Goštauto. Neaišku, ar buvusi lietuvių kilmės bajoraitė, ar lenkė. Ji labai ilgai gyveno — apie 94 me- tus. Apie prosenelį žinoma tik tiek, jog mėgęs “paužti" ir dėl to netekęs savo dviejų dvarų. Tuomet tolimoji -turtin- ga giminaitė, Goštautaitė - Aleknavičienė, išpirkųsi dva- rus-ir užrašiusi juos mažam Stanislovui Goštautui. “To- kios garsios giminės turtas negalįs pasilikti svetimose ran- kose", ji pareiškusi.

Apie Stasio senelį Stanislovą Goštautą žinoma, jog bu- vo baigęs vidurinę mokyklą ir paskui ūkininkavęs savo dvaruose. Ūkininkavęs, tur būt, gerai, nes jam mirus liko gana stambi pinigų suma. Visai negėręs ir nekortavęs. Ne- kentęs vulgarumo ir mėgęs etiketo nustatytas formas. Bu- vęs jautrios sąžinės, nes vienam dvarininkui, grįžusiam 1849 iš Vengrijos karo su neaiškiais būdais įsigytu turtų, nepadavęs viešai rankos. Į amžiaus galą sirgo ŽPBIRNORSS lija ir mirė turėdamas maždaug 55 metus.

Senelė Antanina Koreivaitė - Goštautienė buvusi gra- ži moteris. Fotografija iš vyresniųjų metų rodo ją simpa- tiškos išvaizdos. Mokėjusi gerai virti ir gražiai skambinu- si pianinu. Dėmesio verti ir jos tėvai. šis Stasio prosene- lis, stambus dvarininkas, buvo apsukrus pirklys, kurio ko- mercinių gabumų betgi vaikai ir vaikaičiai nepaveldėjo. Bet jie paveldėjo jo ligūstumą — cukraus -bei kepenų li- gą ir podagrą, kuriomis sirgo tiek Stasio motina, tiek jos sesuo. Antaninos motina, Stasio prosenelė, Ciškevičiū- tė - Koreivienė, buvusi aukštos inteligencijos bei.stipraus

5

būdo moteris. Kai rusai pakorė jos sūnų, dalyvavusį 1863 metų sukilime, būrio vadą, grįžusi iš Kauno niekam ašaros neparodžiusi. Ji tik tris dienas užsidariusi savo kambary- je, bet išėjus buvusi visai rami. Visi ją nepaprastai gerbė. Vyskupas, vizituodamas parapiją, visuomet atsilankydavo. Ji sulaukė apie 93 metų. Sakiusi, jog Stasys iš veido pa- našus į jos tėvą Ciskevičių. šis, kaip yra žinoma, mėgo skaityti filosofinius veikalus. o dukraitė Ciškevičiūtė - Ciskevičienė, gydytoja, jau 75 metų amžiaus, buvo Stasio sesers, Antaninos, užtikta skaitanti vieną Kanto veikalą originale,

Stasio tėvas Julijonas Šalkauskis gimė 1849 Joniškyje, mirė 1933 gegužės 12 Šiauliuose. Mokslą pradėjo šiaulių gimnazijoje, bet 1865 turėjo dėl sukilimo jį nutraukti ir, baigęs penkias klases, persikėlė į Mintaujos vokiečių gim- naziją. Gydytojo mokslus ėjo Petrapilyje, Medicinos Aka- demijoje. Kadangi valdiškos stipendijos neėmė, tai, ją bai- gęs 1877, kariuomenėje neturėjo tarnauti. Grįžo Lietuvon, ėmė verstis privačia gydytojo praktika Ariogaloje. Neleng- va jam čia buvo, nes, būdamas geros širdies, dažnai ne- imdavo honoraro. Čia 1882 vedė Barborą Goštautaitę, su kuria Ariogaloje susilaukė keturių vaikų: Antaninos, Ka- zio, Stasio, Elenos. 1888 išsikėlė į Rygą, kur praktika buvu- si jam vidutiniška. 1890 ar 1891 jau galėjo šiaulių miesto pakrašty nusipirkti sodybą — penkius medinius namelius su didžiuliu sodu ir ūkelių užežeryje. Nors pinigų buvo kiek susitaupęs ir, be to, gavęs kraitį, tačiau sodybą tega- lėjo pirkti su stambia banko skola. Netrukus buvo išrink- tas Šiaulių miesto burmistru, kurio pareigas ėjo iki 1915. Tais pat metais vokiečių įsiveržimas jį vertė kartu su šei- ma išsikraustyti į Maskvą. Per karą namai sudegė, o di- desnė sodo dalis buvo iškirsta. Grįžęs po pirmojo pasau- linio karo į Šiaulius, ėjo miesto savivaldybėje miesto gy- dytojo pareigas. Dirbo be atvangos iki 80 metų amžiaus. Gaudamas iš miesto administracijos nedidelę pensiją, gy- veno dar apie trejis su puse metų. Iki pat mirties viskuo gyvai domėjosi. Visi jo broliai, išskiriant vieną, ir visos jo seserys gyveno gana ilgai — nuo 75 iki 83 metų.

Dažnai iškeliamas Stasio nepaprastas susivaldymas, visur išlaikytas akademiškas tonas, jo neeilinis krikščio- niškas stoicizmas ir palenkimas visų savo jausmų aukš- tesniems principams. Kas pažinojo Stasio tėvą, tam aišku buvo, iš kur plaukė tas profesoriaus tvirtas būdas, jo sa- vitvarda, jo vidaus disciplina. Juk ir daktaras Julijonas, tasai vidutinio ūgio, gana smulkaus sudėjimo, nepapras- tai kuklios išvaizdos žmogus slėpė savyje didelę dvasią. Jį charakterizavo santūrumas, taurumas, kilnus elgesys, tikras humanizmas, artimo meilė, nepalaužiamas idealiz- mas ir visiškas klusnumas Dievo įsakymams. Itin krito į akį jo pamaldumas. Rytmetinės ar vakarinės maldos nie- kad nepraleisdavo. šventomis dienomis visuomet būdavo mišiose. Savo religijos išpažinime lygiai vengė ir misticiz- mo ir formalinio ceremonijų atlikimo. Kitų pažiūroms bu- vo tolerantingas. Religingumas jam buvo toks savaime su- prantamas reiškinys, kad apie jį mažai kalbėdavo. Pasau- lėžiūrinių kalbų iš viso nemėgo. Savo tikėjimą reiškė ge- rais darbais. Dėl to jis buvo žmonai taurus vyras, visuo- menei — teisingas burmistras, ligoniams — sąžiningas gy- dytojas. Laisvas nuo godumo, jis vargšams padėdavo, kur tik galėjo. Savo vaikus auklėjo katalikiškai daugiausia sa- vo pavyzdžiu.

Gydytojas Julijonas realiai ir logiškai galvojo. Savo mintis reiškė paprastai, kukliai, iškalbingumu nepasižymė- jo. Vis dėlto į visus klausimus rasdavo atsakymą. Painiais atsitikimais atsakydavo korektiškai, kartais net diplomatiš- kai, nes nenorėdavo užgauti artimo.

Šalkauskiai šiauliuose buvo laikomi pasiturį, bet iš tikrųjų toki nebuvo. Rusų laikais tėvas algos gaudavo apie 150 rublių mėnesiui, apie šimtą rublių sudarydavo iš sodo ir namų nuomos. Jei prie to pridėsime dar pajamas už gydytojo praktiką, gausime, tiesa, gražią sumelę; bet ją greit išsemdavo auganti šeima, vaikų mokslinimas, įvairios ligos. Vienu laiku net trys vaikai susirgo džiova. Santau- pų nebuvo, nes reikėjo mokėti banko skolą už pirktąją so- dybą ir padėti vargšams: vienam apmokėdavo buto nuo- mą, kitam žiemai parūpindavo malkų, trečiam siųsdavo maisto, vienam iš brolio Petro sūnų užmokėdavo moksla- pinigius ir t.t. Turtas nyko, sklypas po sklypo buvo par- duodamas. Vaikams susirgus džiova, buvo parduotas didžiu-

7

lis sklypas su sodo dalimi kalėjimo žinybai. Vėliau buvo parduotas ir ūkelis. Tėvas Julijonas iš nieko nepriimda- vo dovanų. Vaikams ir šis principingumas darė gilų įspūdį.

Stasio motina, Barbora Goštautaitė, gimė 1864 Milvi- dų dvare, Krakių parapijoje. Su būsimuoju savo vyru su- sipažino 1882 metais, kai gydytojas Julijonas buvo pa- kviestas pas sergantį jos tėvą. Ji sutiko daktarą priean- gyje, ir pirmas žvilgsnis nusprendė abiejų likimą. Ji buvo graži, įdomi. Daktaras nepasižymėjo išorės grožiu, bet im- ponavo jai savo asmenybe. Kai kurie jos giminės laikė jos ištekėjimą už tokio kuklaus lietuvio, nors ir gydyto- jo; mezaliansuų. Bet ji tokių kalbų nepaisė ir buvo laimin- ga. Vyras, kuris buvo 15 metų vyresnis už savo Žžmonelę, turėjo jai.didelės dvasinės įtakos. Ji greit įaugo į intelek- tualinį vyro pasaulį. Jos saitai su dvarininkų luomu nu- trūko — Šiauliuose į dvarininkų rengiamus balius nei- davo.

Namuose buvo gavusi tik “naminį” išmokslinimą. Ke- leris metus praleido viename pensione Mintaujoje. Vėliau ėmė vokiečių kalbos pamokas. Ji truputį skambindavo for- tepijonu ir mokėsi megzti bei siuvinėti. Virimo meno iš- moko iš motinos, didelės kulinarijos mėgėjos. Gimtajame dvare buvo nemaža biblioteka, kuria Barbora uoliai nau- dojosi. Jos. tėvas negėrė, mėgo grožį. Visa atmosfera na- muosę buvo kultūringa. Nors Goštautai ir buvo senų lie- tuvių bajorų palikuonys, bet anais laikais, suprantama, kalbėjo lenkiškai. :

Barbora Goštautaitė - šalkauskienė buvo naginga. Grįžusi po pirmojo pasaulinio karo iš Maskvos, radusi vis- ką sudegus, iš paprastų lentų ir kitos medžiagos pasidirbo net. fotelius ir butą įrengė visai jaukiai. Čia jos įgimtas estetinis jausmas rado gerą dirvą.

Stasio motina turėjo ir gerą atmintį. Tai, ką buvo gir- dėjusi apie 1831 ir 1863 metų sukilimus, ji visai gerai at- siminė ir vaizdžiai papasakodavo. Nors mielai minėdavo praeitį, tačiau gyvai domėdavosi ir dabartimi. Skaitė ir laikraščius ir knygas iki žilos senatvės.Skaitymas—tai bu- vo jos aistra. Kadangi dienos metu dėl daugybės darbų neturėjo laiko skaityti, ji ėmėsi knygos vakare atsigulusi. Ji mėgo ne tik grožinę literatūrą, bet ir mokslinę, apie ku- rią vėliau mielai kalbėdavo. Pavyzdžiui, ji gerai buvo in-

8

formuota apie psichoanalizę. Buvo pamaldi, labai mėgo melstis iš vienos senos, jai labai brangios maldaknygės.

Kadangi ji buvo giedro būdo ir širdingai mokėjo juok- tis, jai svečių niekad netrūko. Jos namuose lankydavosi daug rinktinės visuomenės, kuri vėliau davė stambų įnašą į Lietuvos kultūrą. Pobūviai jos namuose būdavo kultūrin- gi ir smagūs, bet be svaiginančių gėrimų. Svečių tarpe niekad nebūdavo rusų, nes šalkauskiai su jais nepalaiky- davo pažinčių. Oficialūs asmenys vizituodavo daktarą šal- kauskį, kaip miesto burmistrą; šis revizituodavo, ir tuo baigdavosi. (i

Barbora Šalkauskienė sirgo daug metų aukštu kraujo spaudimu. Be to, ją kankino apie 15 metų cukraus liga, ir senatvėje buvo liguistai aptukusi. Mirė 1947 vasario 10 Šiauliuose.

Nors namų kalba, kaip ir daugelyje kitų anų dienų šeimų, buvo lenkų, tačiau šalkauskiai savęs lenkais nelai- kė. Stiprią lietuvybės srovę įnešė Kazio ir Stasio draugai iš gimnazijos, pvz. broliai Biržiškos ir Steponas Kairys, kuris tam tikrą laiką gyveno pas šalkauskius, mokyda- mas privačiai Kazį.

Tai iš tokių šaltinių plaukė gyvybė Stasiui šalkauskiui. Iš laisvų Žemaičių ūkininkų ir iš lenkiškai nuspalvintos, neišaiškintos kilmės didikų atžalos. Tai negalėjo neatsiliep- ti Stasio pasaulėžiūrai, jo moralei, asmenybei, jo dvasios formacijai, jo intelektualinei struktūrai. Goštautų gimi- nėje skaitomas Kantas ir joje užtinkamas susidomėjimas psichoanalize yra ženklai tos filosofinės nuotaikos, iš ku- rios vėliau išsikristalizavo pilnas filosofinis darbas ir ku- ri iš savo pusės dar pabrėžė šalkauskiuose pamėgtieji mokslai.

Atsiliepė, žinoma, ir biologinės abiejų giminių savybės. Fatališkas yra sutapimas, kad iš abiejų šakų sveikata silp- noka, nes Stasyje atsiliepė tiek senelio Petro Šalkauskio, tiek prosenelio Goštauto visokie negalavimai. Jų bendra suma davė chroniškąją ligą, kuri atėmė daug darbo valan- dų profesoriaus pačiame kūrybiniame laikotarpyje. Nuolati- nė auto-intoksikacija dēl kepenų nepakankamos funkcijos ir žarnų atonijos greta intensyvaus bei antnormalinio dar- bo privedė prie širdies raumens susilpimo ir mirties (Dr. V. Bendoravičius - Bendorius).

Taigi, moralinis stiprumas, aštrus protas, aukšta inte- ligencija ir platus susidomėjimas dvasinio pasaulio reiš- kiniais, deja, negalėjo atsiremti į tokio pat stiprumo svei- katą, kuri, amžinai šlubuojanti, trukdė kiekvieną žymesnį užsimojimą. šis tragiškas neatitikimas ištisai žymi šal- kauskių ir Goštautų palikuonio gyvenimo kelią.

“Sujungęs tėvo ir motinos pavardes, St. šalkauskis nuo 1940 metų savo pavardę buvo sulietuvinęs į šaltautą," bet jos nespėjo tlek įpilietinti ir išpopuliarinti, kad būtų per- svėrusi paveldėtąją. “Slapyvardžiui kartais pasirašinėjo Goštautų" (Ateitininkų ideologija, Putnam, Connecticut, 1954, 301 p.).

10

JAUNYSTĖ

Apie profesoriaus vaikystę maža žinių. Žinome tik tiek, kad Stasys gimė 1886 gegužės 4 (16) Ariogaloje. 1888 me- tais šeima persikėlė į Rygą, kur tėvas tikėjosi daugiau galimybių sau ir vaikams. Iš šio persikėlimo užsiliko jau- nesniojo brolio Algirdo pasakojamas šiokis anekdotėlis: “Buvo žiema. Į plačias roges buvo pasodinti vaikai, vėliau ir patys tėvai susėdo ir leidosi į kelionę. Pakeliui jie pa- stebėjo, kad Stasio nėra rogėse. Teko grįžti. Netoliese buvo surastas, kaip visados ramus, iš rogių išslydęs" (Ateitis, Brooklyn, 1951 m. nr. 9). Ta proga brolis Algirdas pridūrė dar kitą anekdotą, kuris savo šaknis, tur būt, turi šiauliuo- se, į kuriuos tėvai 1890 ar 91 metais buvo persikraus- te: “Beaugantis Staselis gana anksti rodė susidomėjimą dvasinėmis vertybėmis. Apie tai liudija toks nuotykis: Mo- tina, kartą pastebėjusi mažą Staselį stovintį ilgesnį laiką kampe ant vienos kojos, klausė jį: ‘Ką gi tu ten darai, Staseli?' “Valią lavinu’, buvo atsakymas". “Gimnaziją Sta- sys lankė Šiauliuose", toliau pasakojo brolis Algirdas. “Visa šeima tada gyveno dideliuose senuose namuose, miesto pa- kraštyje. Koks jis buvo mokinys — patyriau iš užsilikusių sąsiuvinių pastogėje tarp apdulkėjusių dėžių ir aplūžusių baldų. Kaip vaikas, jų turiniu nebuvau susidomėjęs. Ta- čiau gražus rankraštis, tvarkingai ir gražiai surašyti pus- lapiai su nedaugeliu pataisų raudonu rašalu ir geriausiais pažymiais padarė man didelio įspūdžio.

“Kaip toliau Stasys pats pasakodavo, mokytis jam ne- perdaugiausia reikėdavo. Net literatūros jis neperdaugiau-

11

sia skaitęs, tik mėgdavęs sustoti ir vispusiškai apgalvo- ti, ką buvo paskaitęs. Daug vėliau, sykį buvo užklaustas, ką reikia skaityti. Jis ta proga papasakojo, ką buvo pa- reiškęs vienas žymus mokslininkas savo studentams: “Aš nepatariu jums skaityti gerų knygų' — ir po trumpos per- traukos jis paaiškino nustebusiai auditorijai: “Skaitykite tik geriausias'. Iš to seka, kad Stasys šalia pakankamų gabu- mų turėjo analitinį protą ir vertino ne tiek darbo kiekį, kiek jo kokybę. — Gimnaziją jis baigė labai gerai" (247 p.)

Apie tuos metus, kuriuos Stasys praleido šiaulių gim- nazijoje, jis pats rašė 1929 metais “Ateityje” (nr. 5-6, 247- 252 p.). Kadangi skaitant šį aprašymą jaučiama tam tik- ra tendencija, paaiškinsime pirmiausia jo atsiradimo isto- riją.

Tautininkų valdžia, nusistačiusi prieš ateitininkus, stengėsi juos nuslopinti gimnazijose. Kadangi tai buvo aiš- kus pasikesinimas prieš katalikiškos inteligentijos prieaug- lį, jos' viršūnės pasipriešino. Tam tikslui Šalkauskis nu- švietė, Kaip jam lankant gimnaziją mokiniai lietuviai prie- šinosi nekenčiamam caristiniam režimui. Tuo jis norėjo paraginti ateitininkus pasipriešinti dabartiniam politikos režimui. Jaunieji jo draugai suprato, jog šie “Mano atsi- minimai iš gimnazijos laikų" buvo protestas, demaskavi- mas ir kartu net instrukcija. Kadangi šis raštas kartu ir nušviečia šiaip labai nežinomą gimnazistišką Stasio gyve- nimą, mes tą dokumentą čia paduodame beveik ištisai,

1. Mokykla — policijos nuovada

Gimnazijos laikai paliko mano atmintyje apskritai ma- lonių atsiminimų. Tai nereiškė, kad nebūtų buvę tokių dalykų, kurie eitų prieš tautinius ir religinius mūsų įsitiki- nimus. Atvirkščiai, rusų mokykla auklėjimo atžvilgiu bu- vo policijos nuovados skyrius. Rusinimo tendencijos, šni- pinėjimo metodai ir demoralizavimo išvados, štai kas cha- rakterizavo rusų mokyklą.

12

2. Katalikai cerkvėje

Reikia žinoti, kad man teko įstoti į gimnaziją tais lai- kais, kai Aleksandro III policinis režimas buvo dar jau- čiamas visu savo brutaliniu žiaurumu, nors ir buvo jau įsiviešpatavęs Mikalojus II. šitas režimas, pav., reikalavo, kad mes, mokiniai katalikai, vaikščiotume į pravoslavų cerkvę. Atsimenu, pirmais metais mano buvimo gimnazi- joje, man ne kartą tekdavo eiti į gimnazijos cerkvę ir sto- vėti pirmose mokinių eilėse. Žinoma, tokia moralinė prie- varta sukeldavo man pasibiaurėjimo ir jokią prasme ne- buvo naudinga jaunuomenės auklėjimui. Laimė, kad mums: teko greit nuo jos išsivaduoti, nes kilusios dėl šios priežas- ties riaušės Mintaujoje, Šiauliuose ir kitose vietose ir iš- kėlimas Klausimo apie pravoslavinimo netikslumus ir ne- racionalius metodus paragino rusų vyriausybę persvarsty- ti šį klausimą ir panaikinti prievolę katalikams mokiniams lankytis į pravoslavų cerkvę.

Neatsimenu dabar gerai, bet rodos trečiais mano buvi- mo gimnazijoje metais (1897 m. rudenį), įvyko riaušės: šiaulių gimnazijoje dėl reikalo dalyvauti pravoslavų pa- maldose. Mokslo metų pradžioje paprastai didžiojoje gim- nazijos salėje buvo laikomos iškilmingos pamaldos, kurio- se turėjo dalyvauti ir visi katalikai. šitą kartą aukštes- niųjų klasių mokiniai, pasitarę su gimnazijos kapelionu, nutarė iš pamaldų demonstratyviai išeiti. Ir iš tikro, kai tik pravoslavų kunigas buvo pradėjęs maldas, vyresniųjų klasių mokiniai, išgirdę savo draugo komandą, Eikim, išsi- veržė pro užpakalines salės duris. Nieko nepadėjo direkto- riaus ir inspektoriaus grumojimai ir riksmai. Tuo tarpu iš salės išbėgiojome ir mes, jaunesnieji moksleiviai, pasek- dami vyresniųjų pavyzdžiu, nors ir nevisai supratome, ką. visa tai reiškė.

Gimnazijos vyriausybė įžvelgė šitame įvykyje tikrą maištą. Prasidėjo tardymai ir grasinimai, bet galų gale nukentėjo labiausiai kapelionas, kuris buvo išsiųstas į Kre- tingą. Mokiniams, palyginti, viskas baigėsi gana gerai, nes greitu laiku paaiškėjo, kad rusų nusistatymas privalomo

13

cerkvės lankymo klausimu pasikeitė pageidaujama katali- kams prasme.

3. Mokinių solidarumas

Pravoslavinimo ir rusinimo režimas padarė, kad tarp mokytojų ir mokinių išaugo kinų siena. Tai vertė mokinius arčiau susidraugauti, Nusižengimai prieš draugiškumą bu- vo mokinių tarpe griežčiausiai persekiojami. Atsimenu, kaip buvo baudžiamas vienas rusas, kuris įskųsdavo moki- nius už nelojalius pasielgimus rusicizmo atžvilgiu. Buvo nutarta, kad pabaudą įvykdys grafas Zubovas. Jau anais laikais Zubovas jautėsi Lietuvos piliečiu ir lietuviu patrio- tu, nors tai rusų vyriausybei, žinoma, buvo visai nesu- prantama. Pabauda buvo fizinio pobūdžio: skundikas gavo viešai klasėje antausį ir, kai norėjo tuo pačiu atsilyginti, buvo kito draugo pagautas už pakarpos ir išmestas iš kla- sės už durų. Be to, šnipinėjančiam skundikui buvo pa- skelbtas visos klasės boikotas.

4. Artimiausi draugai

Apskritai draugiškumas, kad ir nevisados reiškėsi vi- sai racionaliai, bet turėjo didžiausios auklėjamos reikšmės mūsų tarpe. šituo atžvilgiu mano jaunatvėje susidėjo 1a- bai laimingai, nes man pasisekė turėti gerų draugų ir ge- rai su jais sugyventi. Tarp jų trys broliai Biržiškos vaidi- no žymiausią rolę. Jie trys, mudu su broliu Kaziu ir kele- tas draugų ne tik naudojomės susidraugavimu pasilinks- minimo tikslais, tam turėjome geras gamtos aplinkybes, bet ir lavinimosi tikslais. Žaidimai plačioje gamtoje gy- venimas viena draugų bendruomene ir keitimasis pažiūro- mis įvairiais literatūros ir gyvenimo klausimais turėjo di- delės įtakos fiziniam, doriniam ir protiniam auklėjimuisi bei lavinimuisi. Tuos rūpestingesnio bendravimo su drau- gais laikus aš ir dabar atsimenu ne tik maloniai, bet ir su dėkingumo jausmu likimui, nes kai kurie geri palinki- mai buvo susidarę jau anais laikais. Tada, būtent, išsidir- bo intelektualiniai interesai, kurie suvaidino vedamąją ro-

14

lẹ visam paskesniam gyvenimui. Kad bendro draugavimo čia būta įtakos, matyti iš to, jog visi trys Biržiškos ir mudu su broliu esame patekę dėstytojais į Lietuvos uni- versitetą.

5. Susipratėliai

Einant į aukštesnes klases mūsų draugija ėmė skirtis, nors bendri palinkimai pasiliko tie patys. Tarp šitų palin- kimų visados buvo pasiryžimas kovoti su neteisingais rusų. mokytojų reikalavimais, su visa jų rusinimo politika ir sy- kiu demokratinis nusistatymas atsižvelgti į liaudies reika- Jus, užstoti pavergtųjų teises. Esant tokiam nusistatymui, savaime susidarė palankus nusistatymas ir tautiniam lie- tuvių atgimimui. Kokis tada buvo būvis, galima spręsti iš: to, jog man esant aštuntoje klasėje, iš 36 mokinių tik 6 buvo susipratę lietuviai. Mes domėjomės jau lietuvių kny- gomis, mokėme veltui vieną kitą gabesnį vaikiną iš liau- dies, perrašinėjome Žemaitės raštus, lankydavomės lietuvių gegužinėse. Nėra ko ir sakyti, kad spaudos atgavimas ir lietuvių leidinių atsiradimas buvo labai gyvai mūsų at- jaustas. šiuo atžvilgiu 1904 metų pavasaris buvo mums. naujo visuomeninio gyvenimo pavasaris. Prasidėjęs rusų - japonų karas sugestijonavo geresnių vilčių, nes greitu laiku rusų valdžia buvo priversta padaryti nusileidimų vi- suomenės reikalavimams.

6. Už fotografijas — pas komendantą

Anas pavasaris man ypatingai atmintinas dar tuo, kad tuomet man teko dalyvauti draugiškoje ekskursijo- je po Lietuvą. Penki draugai buvome išėję pėsti iš šiau- lių ir 17 dienų keliavome po mūsų kraštą. Kurtuvėnuose aplankėme Povilą Višinskį, tiek prisisielojusį spaudos rei- kalais; su juo, kiek atsimenu, buvome nuvykę į Girni- kų kalną. Iš ten keliavome per šaukėnus į Užventį. Apie Kaltinėnus aplankėme Baublį Kražiuose matėme dar kazokų apgriautą bažnyčią. Per Nemakščius, iš kur pa- sukome iš kelio į Šatrijos kalną, nuvykome į Raseinius;

15

toliau per Klemborgo dvarą, kur aplankėme tapytoją ir archeologą Tadą Daugirdą, priėjome Dubysos krantą, ku- riuo paskui ėjome per Ariogalą iki pat Nemuno. Prie Ne- muno jau garlaiviu aplankėme Seredžių, Veliuoną, Vilkiją ir paskui aplankėme ir Kauną. Kaune mus sutiko pirmas nepasisekimas. Befotografuojant mums Kauną iš Alekso- to kalno kaip iš po žemės atsirado žandaras ir nugabeno mmus visus pas miesto komendantą. Tačiau nieko ypatin- gai blogo čia mes nepatyrėme, nes pasirodė, kad komen- dantas buvo dėkingas mano tėvui už asmeninį patarna- vimą Šiauliuose. Todėl jis visus mus pavaišino pietumis ir atleido laisvus, tik pareikalavo grąžinti visas klišes su Kauno ir jo apylinkių vaizdais. Mat Kauno būta tuomet tvirtovės, ir jokios fotografijos čia negalėjo būti traukia- mos be vyriausybės žinios.

Iš Kauno nuvykome geležinkeliu į Vilnių, su kuriuo neblogai susipažinome. Čia irgi susipažinome su vienu ki- tu lietuviu veikėju. Iš Vilniaus dar nuvykom į Trakus ap- lankyti lietuvių kunigaikščių pilies griuvėsių, o iš ten jau išsiskirstėme į namus. Per šitą ekskursiją, iš kurios pasi- liko geriausi įspūdžiai ir